LKL

Susitariau pasikalbėti su praeitą pavasarį įsikūrusio oficialaus „Juventus“ fanų klubo „Raudonieji velniai“ valdybos nariu Kasparu Mociūnu. Arenoje susitikome likus dviem valandoms iki mačo. Klubo šokėjos jau buvo pradėjusios repetuoti. Apsivilkęs raudonus marškinėlius ir kabindamas vėliavą su palaikomo klubo užrašu, Kasparas pradėjo pasakoti apie oficialaus fanų klubo įregistravimą, organizaciją, santykius su kitų LKL klubų sirgaliais ir dar kai ką.

Man dar nespėjus įsijungti diktofono, vaikinas pradėjo pasakoti apie šį sezoną įvykusius pokyčius: „Juventus“ sirgaliai, iki šiol komandą palaikę M sektoriuje beveik pačiame centre, pasitraukė į arenos kraštą, užleisdami vietą pasyvesniems krepšinio gerbėjams.

Pavadinimo rinkimai: asociacijos su futbolu ir cigarečių kompanija

Visgi noriu išgirsti apie viską nuo pradžių, todėl paklausiu, kaip gimė fanų klubo pavadinimas, kiek buvo pirmųjų narių, kaip sekėsi viską organizuoti. „Tokia mintis buvo jau labai seniai,“ – pradėjo Kasparas. – „Tačiau pirmos konkrečios idėjos kilo antroje 2010/2011 m. sezono pusėje. Tuo metu tarsi įvyko sprogimas ir prisijungė labai daug jaunimo. Pašnekėjome su vyresniaisiais ir nutarėme, kad vis dėlto įteisinsime klubą. Viskas prasidėjo nuo pavadinimo rinkimų. Bandėme jį išrinkti išvykų metu. Kai atrodydavo, jog lyg ir apsispręsdavome, kažkam vis nepatikdavo, todėl galiausiai padarėme balsavimą ir išsirinkome „Raudonai baltų velnių“ pavadinimą. Tačiau tuomet iškilo teisinių problemų su „Red & White“ cigarečių kompanija grėsmė. Norėjome angliško pavadinimo, taigi pasilikome ties Raudonųjų velnių – Red devils variantu. Tuomet ėmė kilti asociacijų su anglų futbolu – „Manchester United“ ekipa neoficialiai dar žinoma „Red devils“ vardu. Registrų centre mums patarė rinktis lietuvišką pavadinimą. Paklausę šio patarimo tapome Raudonaisiais velniais. Pradžioje mūsų buvo apie 20-30 narių. Aišku, visada yra tokių, kurie per rungtynes dirba ir negali ateiti. Jie visa širdimi yra mūsų klubo nariai, nors sektoriuje jų ir nesimato. Kovo 23d. įteisinome klubą. Padarėme pirmą oficialų susirinkimą. Išsirinkome valdybą, prezidentą, patvirtinome nuostatus ir štai – jau esame klubas.“ „Juventus“ palaikyti sirgaliai susirinkdavo ir anksčiau,“ – prisimenu. – „Kas paskatino oficialiai įregistruoti klubą?“ Atsakydamas į mano klausimą „Raudonųjų velnių“ valdybos narys akcentavo, jog jie norėjo būti legali organizacija. „Nenorėjome būti vadinami „gauja“ – kai kurie taip vadina krepšinio fanų grupuotes. Be to, taip paprasčiau tvarkyti visą buhalteriją. Klubo išlaidos tvarkomos oficialiai. Būdami legali organizacija galime gauti paramą, patys oficialiai ką nors organizuoti. Dabar niekas kitas Lietuvoje jau nebepasiskelbs, kad jie yra „Raudonieji velniai“ ir nesakys, kad mes kažką kopijuojame ar atvirkščiai – kad kažkas kopijuoja mus. Pavyzdžiui, padarome savo vėliavą ir tai jau yra tik mūsų vėliava. Bus ir originalūs mūsų šalikai. Oficialumo norėjome visi. Per keletą metų visa „Juventus“ sirgalių veikla išsirutuliojo į klubą.“ Kasparas įvardijo ir daugiau pokyčių, įteisinus klubą: „Atsirado tvarka. Oficialiai pradėjome labiau skelbtis. Sulaukėme dar vieno žmonių antplūdžio. Pernai turėjome 20 žmonių, dabar sąraše jų jau 45. Yra ir tokių, kurie net nusipirkę bilietus kitose arenos vietose ateina komandos palaikyti pas mus į tribūną. Šiuos žmones labai sveikiname. Įteisinus klubą taip pat paprasčiau planuoti biudžetą.“

„Idėjos kyla iš emocijų“

Žinodama apie labai skirtingą „Juventus“ sirgalių amžių, paklausiu, ar iškyla dėl to kokių problemų ir jei taip, kokiais būdais „Raudonieji velniai“ jas sprendžia. „Sprendžiame per susirinkimus,“ – išgirstu atsakymą. – „Per juos visi pilnametystės sulaukę nariai turi balsavimo teisę, o bendru nutarimu balsuoja visiškai visi nariai. Taip, neturime tos jungiamosios grandies – studentų, kadangi Utenoje jų yra labai mažai. Nepaisant to, šiemet šią problemą sprendžiame labai sėkmingai: per pastarąjį mėnesį prie mūsų prisijungė septyni Utenos kolegijos studentų atstovybės nariai, kurie populiarina mūsų klubą. Su Utenos kolegijos studentų atstovybe nutarėme bendradarbiauti įvairiose srityse, renginiuose ir t.t.“ Sužinojau, dėl ko kartais tarpusavyje nesutaria „Juventus“ aistruoliai: „Pykstamės dėl tokių dalykų kaip visiems aiškaus dūdų konflikto, kaip turi atrodyti mūsų sektorius, ką turime skanduoti, kaip derėtų elgtis išvykose, kaip turėtume bendrauti su kitomis fanų grupuotėmis. Šiems nesutarimams skirti susirinkimai, kuriuose nusprendžiame, kokia turėtų būti bendra klubo pozicija ties tam tikru klausimu.“ Tuomet pasidomiu, kaip gimsta idėjos plakatams ir skanduotėms. Galbūt yra paskirti konkretūs žmonės, atsakingi už visa tai? „Idėjos kyla iš emocijų,“ – sako krepšinio entuziastas. – „Jas sukelia tam tikri įvykiai rungtynių metu, visuomenės, krepšinio aktualijos, kitų sirgalių grupuočių elgesys. Pavyzdžiui, buvome padarę plakatą, kuriame užrašėme „Visada tik už tave“ ir pavaizdavome sugniaužtą kumštį. Skanduodami savo komandos pavadinimą „Juvė“, visada tiesiame kumštį į priekį, parodydami, jog dėl jos atiduodame visas jėgas. Taip viskas ir kyla dėl tam tikrų įvykių ir emocijų. Specialiai nieko nekuriame. Darbus pasiskirstome, dažniausiai susirenka keli žmonės, turintys laisvo laiko po pamokų ar darbo, ir piešiame.“

Apie „Šiaulių“ komandos aistruolius: „Klubas su tokia istorija turėtų susiimti“

Kasparas papasakojo ir apie komandos palaikymą kituose miestuose: „Į kitus miestus palaikyti „Juventus“ važiuojame nuolat. Pernai nevažiavome tik į vienas varžybas Šakiuose prieš Vilniaus „Sakalus“. Tai buvo LKF taurės pirmosios rungtynės, vėliau sekė atsakomosios Utenoje. Dar nevažiavome į vienas varžybas Estijoje. Praėjusį sezoną komandos nepalaikėme tik šiose dvejose varžybose. Šiemet važiuojame ir į visus draugiškus susitikimus. Viename iš jų buvo tik vienas vienintelis fanas, bet vis tiek buvome kartu su komanda. Toliausiai buvome nuvykę į Estiją prieš dvejus metus, pernai ne kartą važiavome į Latviją, Klaipėdą, ten keliaujame visada, dar nebuvo taip, kad nevyktume. Rytoj irgi vykstame į uostamiestį, autobusiukas bus pilnas ir dar turime sąrašą norinčių vykti, jei tik atsirastų laisvų vietų.“ Turėdama omenyje įvairiausias konfrontacijas ne tik tarp LKL komandų, bet ir tarp jų sirgalių, paklausiu, kokie santykiai sieja „Raudonuosius velnius“ ir kitas Lietuvos krepšinio aistruolių grupuotes. Galbūt su kažkuria iš jų palaikomi glaudesni ryšiai? „Aišku, kaip jauna grupuotė mes stengiamės bendrauti su visais ir semtis patirties. Norime išmokti, ko galbūt dar nežinome ar per savo trumpą istoriją dar nepatyrėme. Bendraujame su Kauno „Žalgirio“ ekipos fanų grupuote „Green White Boys“. Bendravimo iniciatyva buvo abipusė, kadangi tiek jie buvo susidomėję naujos grupuotės atsiradimu, tiek mums buvo aktualu pasisemti iš jų patirties. Bendraujame ir su oficialia „Žalgirio“ fanų grupuote „Green Death“, taip pat padėjusia mums keliose srityse. Palaikome ryšius ir su Vilniaus „Sakalų“ sirgaliais, vasarą vykome į jų organizuotą fanų čempionatą bei kaip nauja grupuotė gana sėkmingai ten sudalyvavome. Į finalinį etapą nepatekome, bet prieš nugalėtojus „Green White Boys“ kovojome geriausiai ir tik pačioje pabaigoje keliais taškais jiems nusileidome. Kaip naujokai pasirodėme labai gerai. Nuvykę ten jautėmės tokie jauni, žali ir nepatyrę. Tačiau į šį turnyrą verta buvo vykti vien dėl pabendravimo, kitą kartą galbūt bus ir pergalė. Aišku, yra grupuočių, su kuriomis nebendraujame. Visi žino, kokių incidentų kažkada turėjome su „Rytas Ultras“ grupuote. Tada kaltų buvo abiejose pusėse. Su jais bendravimo iki šiol nėra. „Šiaulių“ fanai dabar skelbiasi, jog pakilo kaip Feniksas iš pelenų. Bet kaip bendrauti su žmonėmis, jeigu jų tiesiog nėra? Jeigu jų namų varžybose yra šeši, išvykoje jų nėra visai? Manau, klubas su tokia istorija turėtų susiimti.“ „Raudonieji velniai“ nuolat bendrauja su „Juventus“ žaidėjais: „Pasisveikiname prieš kiekvienas varžybas, o joms pasibaigus laukiame ir pasveikiname. Bendraujame ne tik per viešus susirinkimus, kur dalyvauja klubas ir fanai, bet ir išvykų metu. Kai klubas mus remia, važiuojame jų autobusu, kartais apsilankome treniruotėse, mieste susitikę visada pakalbame.“

Padėkojau Kasparui už pokalbį, po kurio jis tęsė pasiruošimo rungtynėms darbus: kabino vėliavą su „Raudonųjų velnių“ simbolika, derino tam tikrus klausimus su klubo vadovybe. Neilgai trukus į tribūną pradėjo rinktis ir kiti „Raudonieji velniai“.

Viktorija Morkūnaitė