LKL

Lietuvos krepšinio teisėjų asociacijos (LKTeA) prezidentas Kęstutis Pilipauskas, kalbėdamas apie teisėjus pripažino, kad jų darbą kone 100 proc. įtakoja žmogiškasis faktorius. “Dirbame su žmonėmis ir vertiname žmones. Aikštelėje esi vienas, esi priklausomas tik nuo savęs ir savo partnerių”, - sakė vienas geriausių mūsų šalies arbitrų.

Apie savybes, kurios būtinos geriems teisėjams

Žinoma, čia kalbėsiu apie gerus teisėjus, tuos kurie nori daryti karjerą, o ne apie tuos, kurie nori tik išgerti alaus su kolegomis ir patekti į rungtynes.

Pradėkime nuo psichologinių savybių, nes teisėjavimas yra specifinis užsiėmimas.

Pirmiausia, turi būti didelis noras tuo teisėju būti. Turi patikti būti teisėju, žmogus, išėjęs į aikštę negali jausti diskomforto. Lietuvoje šiuo atžvilgiu yra viskas paprasta, nes krepšinis visiems įaugęs iki kaulų smegenų. Visi berniukai nori būtų krepšininkais, o iš tos masės žaidėjų mes galime atsirinkti žmones, kurie vėliau nori pratęsti buvimą krepšinyje tokiu būdu.

Būtina gera reakcija ir regėjimas, greitas loginis mąstymas, pastabumas ir psichologinis atsparumas išoriniam spaudimui. Taip pat reikalinga tolerancija, diplomatija ir intelektas. Juk teisėjams reikia bendrauti su žmonėmis, ne tik su krepšininkais, bet ir su treneriais, vadybininkais, žurnalistais – visais, kurie vienaip ar kitaip dalyvauja krepšinio rungtynėse. Tai svarbu bendram arbitrų įvaizdžiui.

Žinoma, reikalingas ir fizinis pasiruošimas. Teisėjai turi reikalų su aukšto meistriškumo sportininkais, rungtynėse tempas visuomet būna didelis. Ir jei arbitras nespėja su mačo eiga, negali tinkamai traktuoti krepšininkų veiksmų, interpretuoti ir vadovauti rungtynėms.

Kaip tapti teisėju

Lietuvoje kelias yra gana paprastas – yra daug varžybų, todėl daug kur save galima parodyti. Kiekvienais metais rengiame du centralizuotus seminarus visos Lietuvos mastu, o paprašius, ir regionams bei didžiuosiuose šalies miestuose. Šiuo metu turime tikrai gausų būrį teisėjų – apie 300 narių. Taigi – pradžia seminarai.

Teisėjų peržiūros komisija, remdamasi miestų atstovų nuomone, jaunus arbitrus rekomenduoja teisėjų asociacijai ir prašo įtraukti juos į respublikines varžybas.

Tokie arbitrai teisėjauja moksleivių, miestų varžybose, vėliau patenka į regioninę lygą. Ten jau vyksta formali atranka – komisija teisėjams rašo pažymius ir pagal įvertinumus teisėjų asociacija 4-5 arbitrus rekomenduoja NKL lygai, kuri yra tiesioginis kelias patekti į LKL.

NKL lygoje jau yra reitingai. Teisėjus kiekvienose rungtynėse vertina komisarai ir komandos (du kartus per metus). Pagal juos gauname teisėjų išdėstymą. Mažiausiai vienas geriausias NKL teisėjas kiekvienais metais pereina į LKL.

Į teisėjų būrį mielai priimame merginas, nes FIBA savo nuostatuose reikalauja sudaryti merginoms sąlygas tapti teisėjomis. Bet Lietuvoje tai nėta populiaru, merginos nenori būti teisėjomis, gal per gražios tokiai profesijai (juokiasi). Vis dėlto, nenoriu pasirodyti nepopuliarus, bet šis darbas labiau tinka vaikinams.

Teisėjų amžius

Formaliai teisėjų amžiaus apribojimo nėra. Anksčiau FIBA nuostatuose buvo numatyta, jog teisėjai gali būti ne vyresni nei 50 metų, o komisarai –70-imt. Neoficialiai ši taisyklė galioja. Jei teisėjas vyresnis nei 50 metų, jis nebekviečiamas į oficialias tarptautines varžybas. Ši taisyklė galioja tik Europoje, nes mes turime didelį skaičių arbitrų ir dėl būtinos jų rotacijos yra amžiaus limitas.

Lietuvoje teisėjų ir komisarų amžiaus limito taip pat nėra. Pagrindinis dalykas – egzaminų išlaikymas ir fizinis pasirengimas, kuris yra kasmet tikrinamas.

Iki šiol vadovavomės bendra nuostata, jog jei žmogus tinkamai pasirengęs, atitinka visus reikalavimus, sėkmingai susitvarko su egzaminais, mes jam leidžiame teisėjauti.

Tačiau amžiaus limito klausimas yra diskutuotinas - šiemet LKL pasiūlė ir į nuostatus įtaukė punktą, jog rungtynių komisarai, kurie yra vyresni nei 70 metų amžiaus, nebūtų kviečiami į varžybas.

Egzaminai

Fizinis pasirengimas: pagal FIBA nustatytas ir visame pasaulyje galiojančias normas. Teisėjai turi bėgioti nuo vienos linijos iki kitos 20 metrų atstumu 10 minučių palaipsniui didėjančiu tempu. Tempas turi didėti pagal garsinį signalą. Jei žmogus nėra pasiruošęs, su šia užduotimi, ypač vyresnio amžiaus asmeniui, susitvarkyti yra gana sudėtinga.

Teorija: 25 klausimai iš krepšinio taisyklių. Atsakyti raštu, galima padaryti ne daugiau nei penkias klaidas (tarptautinis standartas).

Taisyklių pasikeitimai

Krepšinio taisyklių stuburas nekinta, bet atsiranda įvairių interpretacijų. Silpnesnė taisyklių vieta yra ta, kad kai kuriuos punktus galima vertinti skirtingai, todėl būna, kad išmokus taisykles, vis tiek lieka “baltų dėmių”, kurios nėra tiesiogiai aprašytos.

FIBA kiekvienais metais leidžia papildomą interpretacijų leidinį, kuriame paaiškinami įvairūs krepšinio taisyklių niuansai.

Taisyklės šiaip yra tvirtinamos keturių metų ciklui, tačiau nepamenu, kad nors vienos taisyklės tuos keturis metus išbūtų be pakeitimų.

Varomoji taisyklių kaitos jėga – skirtumai tarp NBA ir FIBA organizuojamų varžybų taisyklių. Manau, kad šios dvi organizacijos artėja viena prie kitos, bet artėja Europos sąskaita, nes NBA nesikeičia. FIBA optimizuoja krepšinio taisykles, artėdama prie NBA modelio.

Pagrindinis niuansas, kuris įsigalios nuo šio sezono ir bus aktualus visoms komandoms – dėl paskutinių minučių/sekundžių pražangų. Jei kamuolys dar neišmestas į aikštę, o tuo metu varžovas prasižengia specialiai, sąmoningai, kad laikrodis nebūtų paleistas, tokia pražanga bus traktuojama kaip nesportinė (du baudos metimai ir kamuolys atiduodamas tai pačiai komandai).

Lietuvos teisėjų lygis

Europos šalių mastu Lietuvos teisėjai vertinami gerai ir patektų į dešimtuką geriausių. Tačiau teisėjų vertinimas yra labai subjektyvus dalykas, nes priklauso nuo vertintojo.

Didesnes galimybes pasirodyti tarptautinėje arenoje turi pirmaujantys Graikijos, Ispanijos ar Italijos teisėjai, nes jų šalių atstovai užima vadovaujančius postus krepšinio tarptautinėse organizacijose. Čia jau politiniai dalykai.

Aš manau, kad teisėjų lygį nusprendžia tai, kokio lygio krepšinis yra vienoje ar kitoje šalyje.

Bausmės

Teisėjai už padarytas klaidas yra suspenduojami ir nebekviečiami teisėjauti.
Jei arbitro klaida lemia rungtynių baigtį, jis gali būti suspenduotas net ir visam laikui.

Teisėjas taip pat gali būti baudžiamas už drausmės pažeidimus – pavyzdžiui, atsisakymą be pateisinamos priežasties vykti į vienas ar kitas varžybas. Bausmė būna griežta – jis vienam sezonui nekviečiamas į tarptautines varžybas.

Nėra aiškaus reglamento kas už kiek yra baudžiamas – skirstymą daro žmonės, kurie žino, kiek vienas ar kitas asmuo yra nusikaltęs ir pagal tai nusprendžia.

Teisėjai formaliai nėra profesionalai, nes su jais nėra sudaromos juridiškai apsaugotos darbinės sutartys (išskyrus Eurolygoje).

Kęstutis Pilipauskas