LKL

Virginijus Bulotas, krepšininkų agentas, dirbantis vienoje didžiausių pasaulio agentūrų "Interperformances"    šiuo amatu užsiima jau aštuonerius metus. Atsakydamas į LKL svetainės lankytojų klausimus V.Bulotas pripažino, kad jis kartais greičiau nei krepšininkų mamos sužino žaidėjų bėdas ir džiaugsmus.

 - Kaip galima apibūdinti, kas yra krepšinio agentas?

 - Tai labai plati sąvoka. Trumpai apibūdinti neįmanoma. Pradedant mama, baigiant tėčiu ar krepšinio treneriu, viskas viename.

 - Kokia krepšinio agento veikla, darbo specifika?

 - Skautingas, atranka, sutarčių pasirašymas, jų parinkimas,  asistavimas, kontraktų paieška, jų vykdymas ir administravimas, juridinė apsauga, finansinė pagalba, finansinė konsultacija, po žaidėjo karjeros  - jo kaip trenerio ar vadybininko agentavimas.

 - Sakoma, kad krepšininko agentas jam kaip antroji mama. Kiek šiame pasakyme yra tiesos? Kodėl?

 - Kartais man viską pasako kaip mamai. Apie širdies ar sveikatos klausimus kartais iš krepšininkų sužinau greičiau nei jų mama. Tokie santykiai užsimezga palaipsniui. Pavyzdžiui, su Žydrūnu Ilgausku aš pažįstamas nuo 1993 metų , tai tie santykiai tvirtėja su kiekvienais metais, visuomet juos stengiuosi palaikyti. Nežinau kaip pas kitus, bet  pas mane darbiniai ir asmeniniai santykiai yra neatsiejami. Gal aš toks žmogus. Man net šeimoje sako: “tu čia per daug šeimų turi.” Pergyvenu dėl visų savo krepšininkų tiek sportiniame,  tiek asmeniniame gyvenime.

 - Ko reikia, norint tapti krepšinio agentu? Nuo ko priklauso darbo sėkmė?

 - Na va, dabar pasakysiu viską, tai atsiras man labai daug konkurentų (juokiasi). Aš atėjau į tai per krepšinį, dirbdamas “Atlete” susipžinau su agentūros “Interperformances” žmonėmis. Man patiko jų filosofija, požiūris, strategija, žinios. Ir taip ten atsidūriau.
Jei nori tokį darbą pradėti, reikia žinių  ir ne taip jau mažai. Kai pakalbu su kai kuriais naujais agentais, tai susidarau įspūdį, kad  jie idėjas žino, bet tuo paču dar mokosi. Ir kartais jaučiu jų  žinių trūkumą. Turbūt niekas ir neruošia tokiam darbui čia.

Tačiau žmonės gauna agentų licenzijas, vadinasi tobulėja. Jas išduoda FIBA. Yra tam tikros taisyklės, numatyta tvarka. Žmonės laiko testą ir gauna licenzijas.

Kokių žinių reikia? FIBA reglamentus, susijusius su žaidėjų perėjimais ir kitomis juridinėmis pusėmis. FIBA ir NBA rašytas ir nerašytas taisykles.


O darbo sėkmė priklauso ir nuo tos pačios sėkmės atrasti talentą. Taip pat labai svarbus agento autoritetas rinkoje.Klubai vienaip elgiasi su vienais agentais, kitaip su kitais. Aš manau, kad vėliau ir žaidėjai labai greitai atsirenka.

 - Kokie didžiausi sunkumai šiame darbe?

 - Kai trūksta pasitikėjimo. Jauni žaidėjai, tokie, kurie stengiasi mokytis iš svetimų klaidų, nedaryti savų, iš karto iki galo tavimi nepasitiki. Praeina laiko, kol tave patikrina, susirenka infoirmaciją iš kitų žmonių  ir sako O.K., dirbame.

Bet mūsų filosofija šiandien yra labai paprasta – mes niekada nespaudžiame ir niekada nesakome:  arba šiandein,  arba niekada. Jei yra mažiausia abejonė, geriau nepradėti dirbti, turi pasitikėti ne 98,  bet 100 proc.

 - Kokia dalis tenka agentui nuo krepšininko kontrakto?

 - Europoje standartas -  dešimt procentų nuo kontrakto sumos. Bet šiai dienai tą apmoka klubas. Jau senokai yra noras padaryti kaip NBA, kur agentui komisinius moka pats žaidėjas.

 - Sudarant sutartis tarp klubų ir žaidėjų, kuri pusė turi daugiau pranašumų, privilegijų?

 - Žiūrime į tai kaip į visumą. Turi būti tvirtas trikampis: agentūra, klubas ir žaidėjas.  Jei kuri briauna silpnesnė, trikampis bus nestabilus. Turi turi visi komfortabiliai jaustis. Agentas turi rūpintis, kad ir žaidėjas, ir klubas, kuriame jis rungtyniauja, būtų patenkinti. Pinigų augimas turi būti palaipsniui sudėliotas ir aiškus. Kad nebūtų didelio šuolio aukštyn, o po to žemyn, nes tai kenkia žaidėjui psichologiškai. Klubas taip pat turi jaustis gerai, kad  jis "nesuvalgytų" žaidėjo jam turint kontraktą, nes kas bus kai ta sutartis baigsis?

 - Kokie mūsų jaunieji krepšininkus bus stipriausių pasaulio klubų geidžiama prekė?

 - Nenurašau Martyno Andriuškevičiaus, Vilmanto Dilio.  Mantas Kalnietis, Paulius Jankūnas,  Jonas Mačiulis, visų jų tikrai nelaikau senais.  Šarūnas Vasiliauskas, Žygimantas Janavičius, Vaidas Čepukaitis, Donatas Motiejūnas.
Nusivylimas?  Žydrūnas Kelys. Labai žmogiškai jo gailėjau, stengiausi  padėti. Mačiau, kad jis gali būti aukšto lygio įžaidėju,  bet jam reikėjo perkrauti smegeninę. Jau nebetikiu juo. Gal dar ką ir būtų įmanoma padaryti, bet jis daug praleido laiko veltui.

O rinkoje įžaidėjai ir centrai yra pati geidžiamiausia prekė. Ypatingai įžaidėjai. Galėjo toli eiti, bet yra kaip yra.

-    Tai ką patarti tokiems jauniems krepšininkams?

 - Nenusisvaigti,  nepradėti skaičiuoti pinigų,  šie dalykai gadina juos. Yra žmonių, kurie daro išvadas, kaip V.Dilys, kuris taip pat buvo sunkiai auklėjamas. Tačiau yra tokių, kurie nieko nedaro.

Virginijus Bulotas