LKL

Lietuvos krepšinio lyga (LKL)  kaip kieviena kita organizacija neegzistuoja pati savaime. LKL turi savo  valdymo struktūrą, tikslus ir  veiklos kryptį, kuria grindžiamas šios organizacijos egzistavimas.

Lietuvos krepšinio klubų asociaciją  (LKL) prieš 15 metų įsteigė dešimt profesionalių mūsų šalies krepšinio klubų. Šiemet, po septynerių metų pertraukos, čempionate vėl varžysis dviženklis komandų skaičius - dešimt. Visi šie klubai yra LKL asociacijos nariai.

Pats aukščiausias LKL valdymo organas yra visuotinis susirinkimas. Jame yra priimami svarbūs sprendimai, kuriuos priimant kiekvienas iš dešimt LKL klubų turi balso teisę.

“Patys klubai nusprendžia, kas jiems geriau, kokia veiklos strategija jiems priimtina. Klubai priima sprendimus dėl čempionato modelio, nuostatų bei teikia savo pasiūlymus”, - pabrėžė LKL generalinis direktorius Linas Gilys.

LKL visuotinis eilinis susirinkimas  rengiamas vieną kartą per metus, tai numatyta asociacijos įstatuose. Jame apžvelgiama praėjusių metų LKL veikla – finansinė, ūkinė, sportinė ir marketinginė.  Krepšinio klubų iniciatyva  gali būti šaukiamas neeilinis LKL visuotinis susirinkimas, kuriame taip pat sprendžiami aktualūs klausimai.

Demokratiškas valdymo modelis

Kitas, žemesnis LKL valdymo organas yra valdyba. Valdybą sudaro fiziniai asmenys – LKL prezidentas, lygos generalinis direktorius bei kiekvieno klubo atstovai. Valdybos nariai visuotiniame susirinkime išrenkami dvejų metų laikotarpiui.  Šiuo metu LKL valdybą sudaro 12 žmonių.  Anot L.Gilio, valdyboje priimami sprendimai, kurie yra tiesiogiai susiję su čempionatu – tvirtinami nuostatai, tvarkaraštis, varžybų ir renginių finasinės sąmatos bei kt.

LKL kasdienę veiklą organizuoja administracija – pagal valdybos patvirtintus dokumentus vykdo LKL čempionatą.  “Taip pat turime pagalbinius ryšius - sutartį su Lietuvos krepšinio federacija (LKF), kuri suteikia įgaliojimus vykdyti nacionalinį aukščiausiosios lygos čempionatą, sutartį su teisėjų asociacija, pagal kurią arbitrai už tam tikrą užmokestį aptarnauja varžybas. LKL bendrauja ir bendraudarbiauja su trenerių bei žaidėjų asociacijomis. Rengiame susitikimus, vyksta koncultacijos įvariais aktualiais ar problematiškais klausimais”, - pažymėjo L.Gilys.  – “Šis  LKL valdymo modelis yra ne paimtas iš kur nors, o sukurtas naujai. Neteko girdėti, kad kitoje kurioje Europos valstybėje  patys klubai dalyvautų krepšinio lygos valdyme. Dažniausiai, kaip, pavyzdžiui, mūsų kaimynų latvių ir estų pavyzdžiu,  čempionatus organizuoja šalių krepšinio federacijos arba lygos ir klubų santykiai, kaip, pavyzdžiui Eurolygoje, įforminami sutartiniu pagrindu. Visi LKL klubai yra asociacijos nariai ir visi tiesiogiai dalyvauja lygos valdyme, todėl jų teisės gerokai  išplėstos. Tai yra labai demokratiškas valdymo modelis”.

Pasak L.Gilio, tokia demokratija kartais truputį apsunkina lygos darbą, nes pasitaiko, jog klubų nuomonės ne visuomet sutampa, kyla diskusijos ar nesutarimai. Vis dėlto dažniausiai didesnių problemų neiškyla, o sprendimai priimami balsų dauguma.

Labai svarbus LKL egzistavimo aspektas – rėmimas.

LKL  čempionatas sklandžiai nevyks  be rėmėjų pagalbos, mat pirmenybės organizuojamos tik iš rėmimo lėšų. “Mes neturime jokios valstybinės ar savivaldybių paramos. Praktiškai visą LKL biuždetą sudaro rėmėjų lėšos. Pirmaisiais lygos gyvavmo metais tų rėmėjų ratas buvo gerokai didesnis. 1996-98 metų laikotarpyje LKL galėjo džiaugtis turėdama 4-5 stambius rėmėjus. Toks nemažas rėmėjų skaičius įgalino lygą solidžiai paremti čempionate dalyvaujančius klubus. Visi surinkti pinigai, kurie lieka nuo čempionato organizavimo, skiriami klubų paramai. Anksčiau klubai minėtą paramą gaudavo vienodomis dalimis. Dabartiniuose čempionatuose turime prizinį fondą, kurio dydį ir paskirstymą nusprendžia pats rėmėjas – jis pateikia pageidavimus, kokiomis proporcijos pinigai  turi būti padalyti”, - pasakojo L.Gilys.  – “LKL taip pat gauna pajamas ir iš televizinių transliacijų, tačiau mums svarbiau iš televizijos gauti ne pajamas, o reklamanį laiką, kurį siūlome savo rėmėjams.  Televizija labai padeda užsidirbti tas rėmimo pajamas”.

Stiprus prekinis ženklas

LKL vadovas pasidžiaugė, kad lygos biudžetas kiekvienais metais išlieka panašus, vadinasi,  lyga yra pakankamai stabili ir stipri.  LKL  yra ir Europos krepšinio lygų sąjungos (ULEB) narė.

“Bendradarbiavimas su ULEB organizacija mūsų lygai duoda ne tik prestižą, tačiau turi ir tiesioginę naudą. Dalyvaujame ULEB veikloje – seminaruose, renginiuose, pasidaliname patirtimi ir semiamės žinių. Taip pat dalyvaujame ULEB asamblėjose, kuriose sprendžiami Eurolygos vystymo klausimai bei darome įtaką Eurolygos priimamies sprendimams.  Pagal nacionalinio čempionato rezultatus bei pasirodymus LKF taurės varžybose skaičiuojami Eurolygos reitingo taškai, kurie lemia, kuri mūsų šalies komanda dalyvauja Eurolygoje”, - aiškino L.Gilys.

LKL komandų tarptautinių varžybų deficitui padengti skirta Baltijos krepšinio lyga (BBL), nes dauguma ekipų dėl ribotų finansinių galimybių ar kitų priežasčių negali dalyvauti FIBA ir ULEB organizuojamuose turnyruose.

“Ką LKL gal duoti rėmėjams? Reikia turėti stiprų prekinį ženklą, sukurti produktą, kuris domintų rėmėjus. Per 15 metų LKL prekinis ženklas tapo žinomas, organizuojamų varžybų lygis, lankomumas geras, rungtynių transliacijų reitingas gana aukštas.

Turime du super klubus, kurie nuolat konkuruoja ir kurių finalai visuomet vainikuoja kiekvieną sezoną bei tampa metų krepšinio puošmena. Dėl šių priežaščių  rėmėjai nori reklamuotis LKL rungtynėse, nori savo  reklaminius biudžetus nukreipti į paramą LKL.

Rėmėjai neteikia paramos vien iš idėjos -  remia, nes jiems apsimoka tai daryti. Turime ilgalaikius partnerius, su kuriais bendraujame ne pirmą sezoną ir jie visi mato prasmę reklamuotis per krepšinį, per LKL čempionato varžybas. Jau 13 metų mus remia telekomunikacijų bendrovė “Omnitel”, 7 metus kartu  - “Samsung” kompanija, 4 metus tęsiasi partnerystė su “Mažeikių Nafta” bendrove”, - minėjo L.Gilys.

Anot LKL vadovo, naujų rėmėjų paeiškas apsunkina maža mūsų šalies rinka. “Rėmėjų reikia ne tik lygai, bet ir krepšinio klubams. Lietuvoje nėra tiek daug stambių kompanijų, galinčių paremti sporto organizacijas. Todėl ir LKL klubų finansinė padėtis yra skirtinga. O tai tiesiogiai įtakoja sportinį komadų lygį.  “Turime tam tikras reklamines pozicijas sporto arenose, reklaminį laiką televizijoje, spaudoje, LKL leidiniuose. Viską, ką turime – parduodame.  Taigi rėmimo lėšų augimą daugiausiai gali sąlygoti reklaminių įkainių kilimas (didėjanti produkto kaina, didesnis skaičius įdomesnių, atkaklesnių varžybų)”, - neslėpė L.Gilys.

Linas Gilys