LKL

Praėjusiame sezone “Neptūno” krepšininkus treniravęs, tačiau šiemet Lietuvos pajūrį į Šiaulius iškeitęs krepšinio specialistas Robertas Kuncaitis nesigaili šio savo sprendimo.
“Labai norėjosi išbandyti save ir savo komandą ULEB taurės varžybose”,  - pripažino strategas, atsakydamas į LKL svetainės lankytojų klausimus.

-    Apibūdinkite “Šiaulių” komandą? Kokia ji buvo tuomet, kai sezonas dar nebuvo prasidėjęs ir dabar?

-    Turime penkis traumuotus žaidėjų. Tokia ji yra dabar. O iš tikrųjų sunku pasakyti, mes baigėme vieną etapą, ULEB taurės varžybas. Jos  kainavo mums labai daug. Žinoma, jei lyginsime su sezono pradžia, jau nesame toje viščiuko stadijoje. Komanda jau truputį sustiprėjusi, bet traumos mums kaip komandai labai kenkia.  

-    Kaip vertinate “Šiaulių” komandos pasirodymą ULEB taurės varžybose?

Vertinu patenkinamai. Komandos vadovai iš mūsų reikalavo dviejų pergalių, iškovojome keturias ir pritrūko vos vienos, kad patektume į kitą varžybų etapą.

-    Ko pritrūko, kad komanda būtų nukeliavusi toliau?

-    Pritrūko būtent tos  vienos pergalės. Vieno taško turnyrinėje lentelėje.

-    Ką ULEB taurės varžybos davė jums, kaip treneriui?

-    Davė daug įdomios patirties. ULEB taurės varžybos yra antras pagal pajėgumą klubinių komandų turnyras Europoje. Kaip treneriui žaisti su jame dalyvavusiomis komandomis, ginti “Šiaulių” garbę buvo malonu , įdomu ir atsakinga.

 

-    Žaidžiate mažai įvairiapusišką žaidimą, praktiškai  per “4 numerius”. Kodėl neišnaudojate mažų žaidėjų, gal jie jūsų strategijai tiesiog netinkami? Norisi ir greičio, ir jėgos po krepšiu, ir ramybės. Juk žaidejus turite, kurie sugeba ir bėgti, ir sustoti, ir pasistumdyti.

 - Jei aš matau, kad pavyzdžiui, Donatas Zavackas galu duoti daug naudos žaidime ir kelti problemas varžovams, aš juo pasitikiu. Jis stiprus ketvirtas numeris ir jei daugiau aš nematau, jei tas žaidėjas žaidžia, aš juo naudojuos.

-    Šiauliai, iki tol laikyti pačiu lietuviškiausiu LKL klubu, šiemet stiprinosi legionieriais. Kaip vertinate pastarųjų žaidimą ir indėlį? Ar esate patenkinti jų vaidmeniu?

 - Ir patenkintas, ir nelabai. Buvo blogesnių ir gerenių varžybų , bet nėra kalbos, kad amerikietis puolėjas Antonio Grantas yra vienas komandos ramsčių, vienas lyderių. O Olivero nedemonstruoja  tos formos, kurios buvo iš jo tikėtąsi.  Ką tik atvykęs į “Šiaulių” komandą jis atrodė gerai, demonstravo pakankamai neblogą žaidimą. Dabar jis to nedaro, neranda vietos ekipoje. Tikimės, kad vis dėlto jis atsigaus ir vėl rodys tą žaidimą, kurį gali ir turi rodyti.  Kodėl jam taip nutiko? Daug priežasčių – visų pirma daug įtakos turėjo tai, kad jis legionierius. Olivero pirmą kartą išvažiavo iš namų. Jam sunku  ir tai yra daugiausiai psichologinės problemos.

-    Kuris “Šiaulių” krepšininkas, lyginant su sezono pradžia, padarė didžiausią pažangą?

  - Nenoriu kalbėti apie vieną ar kitą krepšininką, svarbiausia yra komanda ir tai, kokią pažangą ji padaro. Jei laimėsim, tai  kaip komanda ir pralošim kaip komanda.  Visi krepšininkai turi nešti savo indėlį, matomą ar mažiau matomą, bet turi.

 - Šiemet “Šiauliai” jau sugebėjo pargriauti vieną LKL grandų, Kauno “Žalgirį”. Ar malonio tokios pergalės ir ką psicholigiškai jos duoda, kalbant tiek apie trenerius, tiek apie žaidėjus?

-    Tokios pergalės, žinoma, yra malonios, tačiau duoda ne tik naudos, bet ir žalos. Jos suteikia pasitikėjimo, tačiau per ilgas galvojimas apie save gerai neigiamai įtakoja žaidimą. Visuomet krepšininkams sakau ir sakysiu, kad gera pergales turime greitai pamiršti.

 - Kaip “Šiaulių” žaidimą vertina komandos gerbėjai? Kokius atsiliepimus girdite?

-    Kaip ir visi gerbėjai vertina paprastai: kai laimime  - gerai, kai pralošiame  - blogai. Tačiau net ir po apmaudžių pralaimėjimų niekada nesigailėjau, kad pasirinkau “Šiaulius”.  


 - Ar ateityje “Šiauliai” gali tapti lygiaverčiu varžovu “Lietuvos rytui” ir “Žalgiriui”?

 
- Sunku pasakyti. Tik dievas į šį klausima gali atsakyti. Kažkada, susiklosčius teigiamai situacijai, tai yra įmanoma, tačiau tikrai ne dabar ir ne po metų.  Tiek biudžetu, tiek žaidėjais tiek “Žalgiriui”, tiek “Lietuvos rytui” prilygti dabar yra neįmanoma, o noro kautis visuomet yra.  

 - Ko palinkėtumėte sau ir žaidėjams?

 - Siekti užsibrėžto tikslo. Net ir per sunkumus, per nusivylimus vistiek tikėti ir siekti to tikslo.

Robertas Kuncaitis