LKL

Sveiki krepšinio mylėtojai,

Nei nepastebėjau kaip nuo LKL čempionato pradžios prabėgo visas mėnuo. Tad ir vėl norėčiau pasidalinti savo įspūdžiais bei patirtimi.

Šių metų LKL čempionatas man palieka gerą įspūdį. Nors prieš jam prasidedant sklandė kalbos dėl krizės įtakoto žemesnio komandų lygio, kol kas to nepastebėjau. Į čempionatą sugrįžo netgi tokie aukšto lygio žaidėjai kaip Mindaugas Žukauskas, Aurimas Kieža, Gytis Sirutavičius, Virginijus Sirvydis, Žydrūnas Urbonas ir kiti. Taigi žaisti LKL čempionate nėra taip lengva ir kiekvienos rungtynės reikalauja profesionalumo bei didelio atsidavimo žaidimui.

Visos komandos su kuriomis žaidėme demonstravo pakankamai aukštą krepšinio lygį. Nei vienos rungtynės nebuvo „lengvas pasivaikščiojimas“. Kiekvienose atidavėme visas jėgas pasiekti pergalei. Deja, ne visada to pakako. Galbūt pritrūko sėkmės, jautėsi susižaidimo stygius. Esu maksimalistas, siekiantis aukščiausio rezultato, todėl sezono pradžios norėjosi kiek sėkmingesnės. Labai tikiuosi, jog komandai ateityje seksis geriau. Labai daug dėl to dirbame: treniruojamės du kartus per dieną, po treniruočių dirbame individualiai, tobuliname savo silpnąsias vietas, su komanda analizuojame padarytas klaidas ir stengiamės daugiau jų nebekartoti.

Nors visi varžovai man vienodai svarbūs, man asmeniškai įdomiausios rungtynės buvo su Kauno „Žalgirio“ komanda. Nors žaidėme išvykoje, kovoti sekėsi neblogai ir pralaimėjome nedideliu taškų skirtumu. Rungtynių su tokio aukšto profesionalumo komandomis aš labai laukiu, nes žaisdamas kaskart įgaunu naudingos patirties, augu kaip žaidėjas. Taip pat tiek asmeniškai, tiek komandai tai yra puiki galimybė pasitikrinti savo profesionalumo lygi žaidžiant prieš varžovus kurie rungtyniauja aukščiausioje Europos lygoje.

Su komanda esame jau neblogai susigyvenę. Praleidžiame pakankamai daug laiko tiek treniruočių metu, tiek po jų: kartu vakarieniaujame, žiūrime filmus, žaidžiame video žaidimus. Kitiems pomėgiams nebelieka laiko, nes didžiąją jo dalį užima krepšinis bei poilsis. Per gautas laisvas dienas dažniausiai važiuojame namo, o likę Utenoje kartais pasilepiname pirtimi su baseinu. Kaip ir kiekvienoje draugų kompanijoje, taip ir komandoje kai kuriems žaidėjams jau „prilipo“ pravardės: Audrių Mineikį vadiname -  MINIU, Arūną Vasiliauską – VASIA, Mohamedą Secką – MO, Paulių Morkeliūną – PAŠKA, o Nikolaju Vashakidze – TATO. Dažnas pravardžių naudojimas komandoje neretai priveda prie kurioziškų nutikimų. Kam nors ištarus tikrąjį žaidėjo vardą, kartais suabejoji, į kurį asmenį buvo kreiptąsi.

Dažnai sulaukiu prašymo papasakoti ką nors linksmo nutikusio varžybų išvykų metu. Dauguma kelionių būna trumpos, todėl didesnių nuotykių kol kas neturėjome. Gal išskirtinesnis buvo grįžimas į Uteną po varžybų su Kauno “Aisčių“ komanda. Nors lauke pustė sniegas, autobuso vairuotojas lėkė pašėlusiu greičiu. Visi tyliai spėliojome kuo tas „Schumacherio“ pasivažinėjimas baigsis:). Laimei, saugiai ir sveiki grįžome namo. Kitos kelionės niekuo neišsiskyrė. Žaidėjai paprastai individualiai kaupiasi rungtynėms: skaito knygas, klauso muziką, žiūri filmus, miega.

Rungtynių dieną daugelis žaidėjų vadovaujasi prietarais. Pavyzdžiui, nesiskuta, nekerpa plaukų ar nagų. Tuo vadovaujuosi ir aš. Varžybų dieną taip pat stengiuosi laikytis griežtos dienotvarkės. Po rytinio pamėtimo, važiuoju gardžiai papietauti. Kadangi maistas atlieka ypatingą vaidmenį rungtynių dieną, pirmumo teisę visada skiriu vištienai, ryžiams, makaronams ir įvairioms daržovėms. Didelę reikšmę turi ir popiečio miegas. Deja, ilgiau kaip 1,5 val. lovoje vartytis negaliu, nes persimiegojus, nėra lengva greitai susikaupti ir žvaliai nusiteikti rimtai kovai. Likus porai valandų iki rungtynių mėgaujuosi kava bei kokiu energijos teikiančiu užkandžiu. O tada jau lekiu į kovą:).

Labai tikiuosi, kad per pirmąjį čempionato mėnesį nenuliūdinom „Juventus“ sirgalių bei visų krepšinio gerbėjų savo debiutu. Tikrai matau didelį mūsų komandos potencialą ir kiekvieną dieną sunkiai dirbdami bandome siekti geriausio. Žinoma, tam reikia truputi daugiau laiko, tad visus prašau išlikti  kantriais, palaikyti savo mėgstamas komandas ir tikėti, kad visos pergalės dar prieš akį. Ačiū už Jūsų dėmesį ir iki kito susirašymo!

Jonas Elvikis