Su komanda esame jau neblogai susigyvenę. Praleidžiame pakankamai daug laiko tiek treniruočių metu, tiek po jų: kartu vakarieniaujame, žiūrime filmus, žaidžiame video žaidimus. Kitiems pomėgiams nebelieka laiko, nes didžiąją jo dalį užima krepšinis bei poilsis. Per gautas laisvas dienas dažniausiai važiuojame namo, o likę Utenoje kartais pasilepiname pirtimi su baseinu. Kaip ir kiekvienoje draugų kompanijoje, taip ir komandoje kai kuriems žaidėjams jau „prilipo“ pravardės: Audrių Mineikį vadiname - MINIU, Arūną Vasiliauską – VASIA, Mohamedą Secką – MO, Paulių Morkeliūną – PAŠKA, o Nikolaju Vashakidze – TATO. Dažnas pravardžių naudojimas komandoje neretai priveda prie kurioziškų nutikimų. Kam nors ištarus tikrąjį žaidėjo vardą, kartais suabejoji, į kurį asmenį buvo kreiptąsi.
Su komanda esame jau neblogai susigyvenę. Praleidžiame pakankamai daug laiko tiek treniruočių metu, tiek po jų: kartu vakarieniaujame, žiūrime filmus, žaidžiame video žaidimus. Kitiems pomėgiams nebelieka laiko, nes didžiąją jo dalį užima krepšinis bei poilsis. Per gautas laisvas dienas dažniausiai važiuojame namo, o likę Utenoje kartais pasilepiname pirtimi su baseinu. Kaip ir kiekvienoje draugų kompanijoje, taip ir komandoje kai kuriems žaidėjams jau „prilipo“ pravardės: Audrių Mineikį vadiname - MINIU, Arūną Vasiliauską – VASIA, Mohamedą Secką – MO, Paulių Morkeliūną – PAŠKA, o Nikolaju Vashakidze – TATO. Dažnas pravardžių naudojimas komandoje neretai priveda prie kurioziškų nutikimų. Kam nors ištarus tikrąjį žaidėjo vardą, kartais suabejoji, į kurį asmenį buvo kreiptąsi.