Kai prieš šį sezoną „Šiauliai“ paskelbė apie Kevino Hardy atvykimą, klubo direktorius Mindaugas Žukauskas iškart užsiminė apie naujoko atletiškumą ir gebėjimą efektingai užbaigti atakas.

Visgi retas „Betsafe-LKL“ žiūrovas galėjo tikėtis, kad amerikiečio sukurti epizodai puikuosis kone kiekviename gražiausių epizodų rinkinyje.

„Užmestas kamuolys ir kas čia vyksta?!“, „Fantastiškas epizodas, kažkas iš kosmoso srities!“, „K. Hardy sukuria gražiausią rungtynių epizodą!“ – tai tik kelios komentatorių emocijos, o jas sukėlė ne kas kitas, o būtent 26-erių 188 cm gynėjo dėjimai.

Tiesa, efektingumas „Šiaulių“ komandai negarantuoja pergalių. Šiame „Betsafe–LKL“ sezone šiauliečiai su penkiais laimėjimais rikiuojasi aštunti, o naujoje komandoje K. Hardy renka po 8,4 tšk., 4,9 atk. kam. bei 3,4 rez. perd.

Naudingumu (13,6 naud. bal.) legionierius nusileidžia tik kitam „Šiaulių“ naujokui – Rokui Gusčiui (13,8 naud. bal.).

Apie sezono pradžią Šiauliuose, šoklumą ir gražiausiai į krepšį dedančius „Betsafe–LKL“ žaidėjus K. Hardy pasakojo LKL akademijos studentui Lukui Jančiauskui.

– Kaip vertinate patirtį Lietuvoje įpusėjus sezonui?
– Tai tikrai gera patirtis – daug gerų komandų ir žaidėjų. Lyga labai gerai subalansuota, tad mėgaujuosi žaidimu Lietuvoje. Aišku, čia oras yra gana permainingas. Kol kas nebuvo nei labai šalta, nei saulėta, bet viskas gerai, tai nekelia man problemų.

– Kai pasirašėte sutartį su „Šiaulių“ klubu, ko tikėjotės? Ar dabar galite pasakyti, kad lūkesčiai atitiko realybę?
 – Kai pasirašiau sutartį, neturėjau daug konkrečių lūkesčių. Žinojau, kad čia žaidžiamas aukšto lygio krepšinis. Apie komandą nebuvau girdėjęs daug, pasidomėjau likus kelioms dienoms iki atvykimo. Tai, ką radau Šiauliuose, tikrai atitiko mano viltis.

– Per keletą mėnesių spėjote užsitarnauti itin efektingus epizodus kuriančio žaidėjo etiketę. Ar dėjimai jūsų karjeroje atsirado anksti? Kaip atrodė pirmasis dėjimas?
– Savo pirmąjį dėjimą atlikau dar mokykloje, man buvo 16 metų. Buvau neseniai baigęs žaisti amerikietišką futbolą, tai buvo pirmosios krepšinio rungtynės naujame sezone.

Kažkuriuo metu perėmiau kamuolį, greitai bėgau į puolimą ir galvojau kaip tuoj dėsiu į krepšį. Kai galiausiai pakilau ir įdėjau, mane užplūdo daug gerų emocijų, komandos draugai taip pat kraustėsi iš proto. Pamenu, kad mintyse sau pasakiau: „Gerai, turiu vieną“. Tas jausmas buvo tikrai geras.

– Ar skyrėte papildomo dėmesio šuolio ir dėjimo gerinimui, kai dar žaidėte mokykloje ir universitete JAV?
– Galima sakyti, kad taip. Kažkurią vasarą norėjau tapti stipresnis, todėl nusprendžiau sudalyvauti specialioje stovykloje, kur dirbome ties sprogstamosios jėgos tobulinimu, kojų darbu ir panašiais aspektais. Po stovyklos pastebėjau ryškų vertikalaus šuolio padidėjimą, todėl kiekvienais metais stengiuosi skirti papildomo laiko panašiems pratimams. Visa tai – tam, kad išlaikyčiau kojas stiprias.

– Galbūt augdamas stebėjote vieną žaidėją, kurio dėjimai patiko labiausiai ir kuriuos bandėte kopijuoti pats? Ar atmintyje įsirėžė vienas gražiausias dėjimas?
– Taip, kai kalbame apie dėjimus, Vince‘as Carteris geriausiais laikais yra atlikęs daug neįtikėtinų dėjimų, kurių pats niekaip nepakartočiau. Vis dėlto Kobe Bryantas yra mano mėgstamiausias žaidėjas, todėl man įsiminė daugybė jo rungtynių metu atliktų dėjimų. Vienas geriausių K. Bryanto dėjimų – kai jis prasiveržė pro galinę liniją, pakilo vienoje pusėje, o kitoje pusėje dėjo kamuolį „windmill“ stiliumi. Tada jis dar vilkėjo marškinėlius su 8 numeriu ir turėjo afrikietišką šukuoseną.

– Kalbant apie jūsų atliktus dėjimus, ar galėtumėte išskirti geriausius?
– Žinoma. Kai dar žaidžiau koledže, rungtynės artėjo į pabaigą, atsilikome vienu tašku. Laikiau kamuolį savo rankose baudos aikštelės viršuje, ėmiau veržtis, o gynėjas liko man už nugaros. Pasinaudojau tarpu tarp dviejų varžovų ir kaip įmanoma aukščiau iššokęs dėjau į krepšį. Rungtynes laimėjęs dėjimas buvo tikrai vienas įspūdingiausių mano epizodų.

Taip pat, kai žaidžiau Rumunijoje, turėjau varžovą, su kuriuo nuolat kovodavau. Vieną kartą perėmęs kamuolį bėgau į greitą ataką, ruošiausi krauti iš viršaus, tačiau tas varžovas prieš mane prasižengė, nepavyko įdėti, tad aš juokais pyktelėjau ir pasakiau: „pričiupsiu tave kitąkart.“ Žaidėme išvykoje ir vėl atsidūriau panašioje situacijoje, tik šįkart pavyko įkrauti nepaisant jo bandymo mane blokuoti. Po epizodo netgi draugiškai sumušėme delnais.


– Rumunijoje 2017 metais laimėjote dėjimų konkursą. Kokie prisiminimai iš šio renginio? Ar teko skirti daug laiko pasiruošimui?
– Pasiruošimas vyksta visąlaik, nes kartais per treniruotes užsimanau išbandyti naujus dėjimus. Likus kelioms dienom iki konkurso jau turėjau keletą nušlifuotų dėjimų, pabandžiau juos atlikti su komandos draugų pagalba, norėjau pažiūrėti, kur mane nuves kūrybiškumas. Vis dėlto tai nebuvo intensyvus pasiruošimas, tik keli pamėginimai prieš pat konkursą.

– „Betsafe–LKL“ žaidžiate jau kelis mėnesius, ar galėtumėte išskirti žaidėjus, kurių dėjimai jums asmeniškai atrodo gražiausi ir kurie tikrai galėtų mesti jums iššūkį dėl efektingiausio žaidėjo vardo?
– Tomas Dimša iš „Lietkabelio“ tikrai gali pademonstruoti įspūdingą dėjimą. Taip pat galėčiau išskirti Vilniaus „Ryto“ vidurio puolėją Martyną Echodą, mačiau, kaip jis atlieka keletą beprotiškų „alley-oop“ dėjimų. Manau, kad šie du vyrukai yra tikrai neblogo lygio žaidėjai.

– Ko gero, šiek tiek neįprasta, kai jūsų ūgio žaidėjas taip efektingai atlieka dėjimus. Ką galėtumėte patarti žaidėjams, kurie svajoja skraidyti taip kaip jūs, net jei nėra aukščiausio ūgio?
– Manau, kad nieko naujo nepasakysiu. Svarbiausia – sunkiai treniruotis ir eiti savo tikslo link. Mačiau ir už mane žemesnių žaidėjų, kurie turėjo puikią darbo etiką, skyrė daug laiko tobulėjimui ir pasiekė dalykų, kurių nė nemanė kada nors pasieksiantys.