Solidžiai sezoną pradėjusi Pasvalio „Pieno žvaigždžių“ komanda įrodinėja savo potencialą. Vasarą klubo vairo perėmusio Ramūno Cvirkos auklėtiniai po pirmojo „Tete-a-Tete Casino-LKL“ varžybų rato įsitvirtino ketvirtoje vietoje, o Baltijos krepšinio lygoje (Triobet BBL) išlieka vieninteliais dar šį sezoną nesuklupusiais čempionate.


„Mes žaidžiame kiek įmanoma stabiliai. Tik kartais stabiliai žaidžiame tris kėlinius, vieną nestabiliai, ir dėl to pralaimime. Manau, jog dabartinis mūsų rezultatas nėra blogas, bet ir nėra iš geriausių. Šiuo momentu galėjo būti šiek tiek geriau. Kiekviena pergalė – taškas turnyrinėje lentelėje ir jo jau neatimsi“, – oficialiai klubo svetainei bcpienozvaigzdes.lt sakė Cvirka.


Pasvaliečiai LKL pirmenybėse laimėjo penkerias rungtynes iš devynerių ir pagal turimą pergalių bei pralaimėjimų santykį nusileidžia tik Kauno „Žalgiriui, Panevėžio „Lietkabeliui“ bei Vilniaus „Lietuvos rytui“.


Tuo metu BBL čempionate „Pieno žvaigždės“ iškovojo keturias pergales iš tiek pat galimų, o laimėjimas spalio pabaigoje namuose vykusiame susitikime su Mogiliavo „Borisfen“ buvo iškovotas kol kas didžiausiu skirtumu (102:68).


Apie komandos žaidimą, auklėtinius ir rezervus 49-erių Pasvalio klubo specialistas bendravo su oficialia komandos svetaine bcpienozvaigzdes.lt.


– Treneri, kalbant apie komandos žaidimą, ar viskas vyksta pagal planą?
– Nelabai viskas vyksta pagal planą, nes planas, visų pirma, yra, kai ruošiesi sezonui, kuo anksčiau pradėti ir turėti kuo daugiau žaidėjų, bet mes nepadarėme nei to, nei to. Manau, jog pasiruošimas nevyksta pagal planą. Mūsų žaidimas, ką dabar jau išmokome, tobulėja, atsiranda komandos veidas, atsiranda gynyba ir puolimas, bet tik kartais trūksta, jog kažkas įneštų šviežios energijos.


Pagrindinis trūkumas – mažas atsarginių žaidėjų indėlis. Dabar tik pakeičiamas žaidėjas ir duodama jam pailsėti. Aš turiu galvoje, kad būtų rezultatyvus ir aktyvus žaidimas tiek puolime, tiek gynyboje.


– Justas Tamulis praėjusį sezoną sunkiai rado save komandoje, žaidė daugiau epizodiškai, tačiau jums atėjus jis yra vienas ekipos vedlių ir pagrindinių žaidėjų. Kaip jums pačiam jo žaidimas?
– Jis gavo trenerio pasitikėjimą ir turi jį pateisinti. Jeigu matysiu jį žaidžiantį neigiamai, tai jis greitai sugrįš ant to suolelio. Čia yra realybė. Aš visada žiūriu į krepšininką, kad jis turi atlikti darbą. Čia yra mūsų darbas. Tu jį atlieki arba ne.


– Puikiai komandai aikštėje vadovauja Derrickas Low, LKL vidutiniškai atliekantis po 8 rezultatyvius perdavimus. Esate patenkintas šio legionieriaus žaidimu?
– Aš esu juo patenkintas. Kartais jam trūksta agresyvumo puolime, turiu galvoje metimus, nes tritaškius jis pataiko gerai, bet aš iš jo reikalauju, kad mestų jų kuo daugiau. Kartais Derrickas galvoja: mesti, nemesti. Manau, kad su laiku jis atsistos į savo žaidimo ritmą. Su juo yra viskas tvarkoje ir manau, kad viskas tvarkoje ir bus.


– Kodėl D.J. Balentine’ui vis dar sunkiai sekasi atrasti save?
– Jis yra jaunas žaidėjas ir aš žinau, kas būna su tokiais žaidėjais, kai pirmą kartą atvažiuoja į Europą. Čia visai kitas mentalitetas, nėra nei tėvų, nei tetų, gyvena vienas svetimoje šalyje ir prisitaikyti sunku. Be to, krepšinis šiek tiek kitas, nes Amerikoje tas lygis, manau, žemesnis nei LKL. Čia – vyriškas, grubesnis krepšinis, daugiau kontakto, daugiau sistemų. Universitete jis buvo žvaigždė, visi juo domėjosi, bet čia taip nėra.


Kai jis tik atvažiavo, aš jam viską išdėsčiau, kas jo laukia ir kad jis tam pasiruoštų, bet tam reikia laiko. Manau, kad geri žaidėjai, kurie baigia universitetus, jie eina žaisti į Nacionalinę krepšinio asociaciją (NBA), o iš likusių nedaug patenka į super gerus klubus. Tokia istorija, jog kiekvienas turi tą pereiti Europoje. To perėjimo kol kas nematau, bet galimybių yra.


– Karolis Babkauskas ir Vilmantas Dilys tikriausiai yra dar du žaidėjai, iš kurių pasigendate didesnio indėlio.
– Babkauskui, pirmiausia, reikia pradėti žaisti krepšinį, nes kartais jis nežaidžia krepšinio. Jis žaidžia kaip gatvėje – kur noriu, ten nusivariau kamuolį, be jokio proceso, be kokybės, be užtvaros, bet jis, manau, daro teigiamus žingsnius. Niekada nežiūriu į žaidėjus, ar jis pataiko, ar nepataiko, bet man svarbiausias yra įžaidėjas, kad jis vadovautų komandai, kad jis sudarytų progas kitiems, kad jis pasigintų prieš varžovų įžaidėją.


O Dilys, ką jis gali, to iš jo kol kas nematome. Toks yra trenerio darbas – reikalauti. Čia ne Eurolygos komanda, kad susirenki dvylika vienodai gerų žaidėjų ir iš jų gali paimti tas gerąsias savybes. Čia jeigu vienas gali prasiveržti, tai jis negali įmesti ir panašiai. Reikia paprasčiausiai susitaikyti su tuo, ką turime, ir jiems patiems reikia tobulėti, kad įsijungtų į žaidimą.


– Kur įžvelgiate komandos rezervus?
– Matosi, jog puolime yra dideli rezervai. Manau, kad didžiausias rezervas yra sprendimuose, kai mes išmoksime akimirksniu įvertinti situacijas, tada kamuolys kitaip judės, atrasime laisvus žaidėjus. Mes planuojame stiprintis, nes net neturime dvylikos žaidėjų. Turime vienuolika, įskaitant vietinį jauną krepšininką Paulių Petrikonį, kuris padeda treniruotėse. Nuo sezono pradžios ieškome tų dviejų žaidėjų, kurie nebūtų kažkokie paskutiniai. Kažkuris gal būtų startinio penketo žaidėjas, kitas – stiprus atsarginis.


– LKL sezonas prasidėjo visiškai nenuspėjamai. Kokį įspūdį palieka rezultatai apskritai?
– Komandų išsidėstymas gal neįprastas, bet iš kitos pusės, visos absoliučiai komandos yra lygios ir priklauso nuo to, kas ir kaip pasiruošę nuo sezono pradžios, kas susikomplektavo geriau. Neabejoju, jog toks „Neptūnas“ pasistiprins, manau, kad resursų yra, ir čempionatas vis dar stiprės.


[embed]https://www.youtube.com/watch?v=nRVNSIfcq6s[/embed]