LKL

Lietuvos krepšininkai nuo pat pradžių gauna labai gerus krepšinio pagrindus, jie taip pat turi galimybę žaisti profesionaliuose klubuose ir gerame lygyje. Jei Lietuvoje legionierių skaičius nebūtų ribojamas, gali būti, jog kitų kartų talentai neturėtų galimybės žaisti LKL klubuose, ten, kur turėtų prasidėti ilgas profesionalaus krepšininko kelias. Žinoma, visuomet būtų  tokių super talentingų žaidėjų, kurie net ir tokiomis sąlygomis atrastų savo vietą viename ar kitame klube. Bet noriu pasakyti, kad talentų auginimas  -  tai ne 1-2 žaidėjai. Talentų auginimas reiškia visą kartą, kuri pradeda mokytis nuo ankstyvo amžiaus ir pasiekia vyrišką krepšinį.
Nikos Kousoulis

Atrodo, jog dar visai neseniai susirinkome į pirmąją treniruotę, dažais kvepiančius naujus Utenos sporto rūmus, apsigyvenome naujuose būstuose, susidraugavome su miesto gyventojais, žmonėmis neabejingiems krepšiniui ir visą savo širdį atiduodančiais šiam „oranžiniam žaismui“ sirgaliais. Štai - finišo tiesioji! Viskas, kas turi pradžią, turi ir pabaigą. Todėl su savo skaitytojais šį sezoną sveikinuosi paskutinį kartą.

Daugelis ekspertų deklaravo, jog pasaulinė finansų krizė ženkliai pablogino ir krepšinio klubų padėtį, todėl norint išlikti Lietuvos krepšinio žemėlapyje reikia stipriai „apkarpyti“ komandos biudžetą. Tai automatiškai reiškė jaunų, nepatyrusių žaidėjų priėmimą į stipriausią Lietuvos krepšinio lygą, nes jaunimas atitiko daugelio klubų finansines galimybes. Daugelis tikėjosi, kad krepšinio lygis kris, o Lietuvos krepšinio „grandams“, kuriems taip pat finansiškai gerokai „kliuvo per kišenes“, nebus ką veikti aikštelėje ir visus varžovus galės vaikyti be vargo. Kaip rodo jau į pabaigą einantis LKL sezonas, šios prognozės nepasitvirtino. 

Įpusėjus sezonui ir artėjant vienam iš didžiausių LKL renginių - Žvaigždžių dienai, norėčiau ir aš pasidalinti mintimis bei prisiminimais apie šią šventę. Manau, jog  kiekvienas profesionalas giliai širdyje galvoja apie šį renginį ir tikrai neatsisakytų sudalyvauti. Patekimas į vieną ar kitą komandą arba individualią rungtį yra sunkaus darbo bei gerų žaidėjo pasiektų rezultatų įvertinimas. Tai, be abejo, paskatina sportininkus pasitempti ir siekti didesnių aukštumų, taip atiduodant didelę pagarbą savo gerbėjams už jų skirtus balsus. Todėl kiekvienas krepšinio aistruolis turėtų aktyviai dalyvauti Žvaigždžių dienos rinkimuose ir atiduoti savo balsą, kad jų mėgstamas krepšinio žaidėjas būtų išrinktas į „laimingųjų“ tarpą.
Jonas Elvikis

Achtung Achtung!!!!  Visi  pasipurtome  ir varome šalin gripo baubus bei kitokius virusus ir šeštadienį (11.21) važiuojame į Kauną („Žalgiris“ vs „Lietuvos rytas“). Na, jei jau ne į Kauną, tai bent patogiai link sofkutės arčiau televizoriaus. O kad šito viso reikalo būtų įdomiau laukti, lkl.lt nusprendė pasidalinti kai kuriomis įžvalgomis  apie būsimojo mūšio dalyvius. Pradėkime nuo to, kad  nei viena, nei kita komanda neturi tokių aiškių, net „iš kosmoso matomų“  privalumų kurioje nors žaidimo grandyje, o laimės ta, kuri bus kantresnė ir padarys mažiau klaidų. Labai svarbus ir suolelio ilgis, t.y., kokioje formoje dabar yra tie žmonės, kurie dėl ligos praleido kelis mačus.
LKL_blog'as

Su komanda esame jau neblogai susigyvenę. Praleidžiame pakankamai daug laiko tiek treniruočių metu, tiek po jų: kartu vakarieniaujame, žiūrime filmus, žaidžiame video žaidimus. Kitiems pomėgiams nebelieka laiko, nes didžiąją jo dalį užima krepšinis bei poilsis. Per gautas laisvas dienas dažniausiai važiuojame namo, o likę Utenoje kartais pasilepiname pirtimi su baseinu. Kaip ir kiekvienoje draugų kompanijoje, taip ir komandoje kai kuriems žaidėjams jau „prilipo“ pravardės: Audrių Mineikį vadiname -  MINIU, Arūną Vasiliauską – VASIA, Mohamedą Secką – MO, Paulių Morkeliūną – PAŠKA, o Nikolaju Vashakidze – TATO. Dažnas pravardžių naudojimas komandoje neretai priveda prie kurioziškų nutikimų. Kam nors ištarus tikrąjį žaidėjo vardą, kartais suabejoji, į kurį asmenį buvo kreiptąsi.